- apgirtys
- apgirtỹs, -ė̃ adj. (3b) Štk, ãpgirtis, -ė (1) apygirtis: Jis yra apgirtỹs, t. y. ne visai girtas J. Kad ir būna apgirtỹs, bet vis gražiai elgiasi Gs. Jau apgirtỹs parėjo J.Jabl. Parvažiavo iš turgeliaus ãpgirtis Jnšk. Vienus linksmus ir apgirčius, kitus įmigusius ... išnovijo S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.